ūktverys

2 ūktverỹs, -ė̃ smob. (3^a) NdŽ, KŽ, ū́ktveris, -ė (1) NdŽ, FrnW, KŽ; L 1. Blv, Š žr. 1 ūktverys 1: Paskutinį vyrą, patį ū́ktverį išvarė ant vainos Užv. Patys tėvai, labiau motinos, pripažįsta, jog mergaitės – ūktverės namuose Žem. 2. D.Pošk, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Vaižg geras, pavyzdingas ūkininkas: Kurs įsitvėręs nuo senovės turi savo ūkį, tas ū́ktveris J. Kai jau vanduo nusekėjo, laukus arti jau reikėjo; tai ū́ktveris žagrę darė, jojo šeima lauką arė JD210. Aukšta, laiba dėl bajoro …, striuga, kresna dėl ū́ktverio JV987. Ūktverė skraidinėja aple savo ūkį LKKXII172(Ak). ^ Blogas ūktveris, kurio dirvą vyturiai tekrečia LMD(Mc). 3. NdŽ, KŽ šeimininkas: O ir suprato palši jauteliai: nėra mūsų ū́ktverio, tų namų valdimiero! JD629. Uršei šaukštus reik nuplauti, į bliūdą visus sukrauti, kad ū́ktverė nesubartų, per stibynus nesušertų JD181. Pirmiausia duodu garbę sutvertojui dangaus ir žemės, antru žodžiu ū́ktveriui ir ū́ktverei to buto ir visam butui JR83.